Logopedo veikla
LOGOPEDO VEIKLA DARŽELYJE
- Įvertina ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaiko kalbą, teikia rekomendacijas tėvams, pedagogams dėl specialiosios pagalbos vaikui.
- Rengia tyrimo išvadą, teikia rekomendacijas dėl tolimesnio darbo su vaiku pedagogams, tėvams (mokymosi negales ir sunkumus įvertina dirbant komandoje su kitais specialistais).
- Šviečia tėvus, mokyklos pedagogus vaikų kalbos, komunikacijos gebėjimų ir ugdymo klausimais.
- Skaito pranešimus kalbos ugdymo klausimais, dalyvauja darželio vaiko gerovės komisijos posėdžiuose.
- Darželyje teikiamos logopedo paslaugos vaikams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimus: vaikų garsų tarimo korekcija (burnos motorikos lavinimas, garsų mokymas ir įtvirtinimas); darbas su vaikais, turinčiais kalbos neišsivystymą, kalbos raidos sulėtėjimą (žodyno plėtojimas, rišlios kalbos ugdymas); vaiko kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos įgūdžių ugdymas; smulkiosios motorikos lavinimas; klausos, dėmesio bei foneminės klausos lavinimas.
- Logopedo darbo tikslas- laiku nustatyti kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus ir bendradarbiaujant su pedagogais ir ugdytinių tėveliais, juos šalinti.
- Vaikų kalba tikrinama du kartus per metuose: rugsėjo – spalio mėnesiais tiriama vaikų kalba, siekiant nustatyti kalbos ir kalbėjimo sutrikimus; gegužės- birželio mėnesiais įvertinama vaikų, lankiusių logopedinius užsiėmimus, padaryta pažanga, nustatomi pokyčiai vaikų kalboje ir rengiamas tolesnis vaiko kalbos korekcijos planas.
- Su vaikais, turinčiais šiuos sutrikimus, logopedas dirba individualiai ir mažomis grupelėmis pagal sutrikimų rūšį.
- Logopedė Aistė Daugėlienė (Draugystės g.5a) konsultacijas tėvams teikia pirmadieniais – penktadieniais 7.00-8.00; 16.40-17.40 val. pagal poreikį el.p. aistedaugeliene@gmail.com arba per elektroninį dienyną „Mūsų darželis“. Darbo laikas: pirmadieniais – penktadieniais 8.00-17.00
- Logopedė Asta Maziliauskienė (Jaunimo g.3) konsultacijas tėvams teikia pirmadienį, ketvirtadienį 11.30 – 12.00; 17.00-17.30; antradienį, trečiadienį 14.30-15.00; 17.00-17.30 pagal poreikį el.p. asstam@gmail.com . Darbo laikas 8.00-17.00.
ARTIKULIACINIO APARATO LAVINIMAS
Taisyklingas garsų tarimas priklauso nuo artikuliacinio aparato – lūpų, liežuvio, apatinio žandikaulio, minkštojo gomurio- judesių tikslumo. Vienas iš sėkmingų kalbos ugdymo bei taisyklingos tarties mokymo kriterijų yra artikuliacinio aparato lavinimas. Kai vaikas išmoksta kontroliuoti savo kalbos padargus, žino jų padėtį tariant atitinkamus garsus, greičiau išmoksta taisyklingai tarti žodžius kalbos sraute.
Artikuliacinio aparato lavinimo pratimų yra labai įvairių ir juos galima atlikti ne tik logopedinių
užsiėmimų metu, bet ir žaidžiant su vaiku, namuose ar grupėje.
Štai keletas jų pavyzdžių:
- iškišti liežuvį ir jį įtraukti;
- liežuviu siekti nosį;
- liežuviu siekti smakrą;
- liežuviu atlikti judesius į kairę ir į dešinę ( „laikrodžio švytuoklė“);
- liežuviu aplaižyti viršutinę, apatinę lūpas;
- iškišti liežuvį ir padaryti „samtelį“;
- iškišti liežuvį, padaryti „samtelį“, įtraukti jį į burnos vidų tokioje padėtyje;
- sulenkti liežuvį burnos viduje „dūdele“;
- liežuvio galiuku skaičiuoti dantis;
- valyti liežuviu dantis iš vidaus ir išorės;
- braukyti liežuvio galiuku per kietąjį gomurį pirmyn ir atgal;
- plakti liežuvį prie kietojo gomurio („arkliukas joja“);
- išlenkti liežuvio vidurį „kalneliu“.
Atliekant pratimus svarbu, kad lavinime dalyvautų ir lūpos (atliekant liežuviu „puodelį“, siekti, jog lūpos būtų įtemptos, darant „dūdelę“- lūpos stipriai atkišamos į priekį ir t.t.). Taip pat svarbu, kad judesiai būtų atliekami simetriškai tiek į vieną, tiek į kitą veido pusę. Artikuliacinio aparato mankštos pratimus rekomenduojama atlikti kasdien, keletą kartų per dieną, po 3 – 5 minutes. Labai svarbu, kad atliekant mankštą vaikas gerai jaustųsi, reikėtų pagirti, paskatinti jį.
Parengė lopšelio-darželio „Rūta“ logopedė Aistė Daugėlienė
KAIP KALBA JŪSŲ VAIKAS
Rekomendacijos tėvams
Mokymasis kalbėti suteikia vaikui galimybę bendrauti su suaugusiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką. Girdėdamas suaugusių kalbą, žaisdamas, vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus. Sparčiai kalba vystosi 3-4 gyvenimo metais. Kalbos raida vyksta keliais etapais, todėl daugelis vaiko kalboje stebimų netikslumų yra būdingi jo amžiui. Natūralu, jei 2-3 metų mažylis negali pakartoti ilgo žodžio, būdamas 4- neištaria garso „r“. Užsiėmimai vyksta logopediniame kabinete 2 -3 kartus per savaitę. 3 kartus į logopedines pratybas eina ugdytiniai, kurių kalbos ir komunikacijos sutrikimas yra sudėtingesnis, t. y. kalbos neišsivystymas. 30 – 40 minučių darbo logopediniame kabinete per mažai, todėl vaikai greitai pamiršta, grįžusių į namus nekontroliuoja, neskatina pasitaisyti, stengtis taisyklingai tarti išmoktą garsą. Todėl yra skiriamos užduotys namuose , kad galėtumėte pamokyti savo vaiką taisyklingo tarimo, įtvirtinti išmoktą garsą žodžiuose, rišliojoje kalboje. Turėtumėte suprasti, kad tik bendras pedagogų, logopedo ir jūsų bendradarbiavimas gali duoti teigiamų rezultatų. Pirmiausiai į logopedines pratybas atrenkami priešmokyklinio ugdymo ugdytiniai, kadangi jie ruošiami mokyklai, po to vyresnių grupių vaikai (5 metų).Kadangi vaikų, kuriems reikalinga logoterapija yra pakankamai daug, tai aš 4 metų vaikus imu ne visus kurie švepluoja, nes šiame amžiuje yra fiziologinis šveplavimas. Keturmečiai eina tie, kurie sunkiai kalba, jų kalba nesuprantama ar neištaria garsų, kurie šiame amžiuje jau turi būti. Kartais būtina pagalba reikalinga ir trimečiui, jei jis visiškai nekalba, o rodo pirštu, gestais. Du kartus į metus, t. y. sausį ir gegužę rašomi kiekvieno vaiko pasiekimai, jie fiksuojami PPT išduotoje formoje ir lieka pas mane prie kiekvieno ugdytinio kalbos tyrimo kortelės, bei visų kitų dokumentų kuriuos jūs užpildote ir jie yra konfidencialūs. Norėčiau trumpai apžvelgti vaiko kalbos raidą nuo 2 iki 6 metų.
2-3 metų
Antraisiais gyvenimo metais, kalbos mokymuisi didelę reikšmę turi mėgdžiojimas, todėl naujus žodelius stenkitės pakartoti keletą kartų. Antrųjų metų viduryje vaikai pradeda kalbėti frazėmis, jungia žodelius vieną prie kito, nepaisydami jų derinimo taisyklių. Trečiaisiais gyvenimo metais vaikai mėgsta klausytis pasakėlių, eilėraščių, supranta pasakojimą apie daiktus ar įvykius. Netaisyklingai taria ilgesnius žodžius, praleidžia, sukeičia vietomis skiemenis, nemoka ištarti sudėtingesnių garsų ( š, ž, č, dž, r ). Tačiau turėtume suprasti didžiąją dalį vaiko kalbos. Dažnai daug nerimo kelia 2,6- 3 metų vaikų kalbėjime atsirandantys žodžių ar skiemenų pakartojimai, pauzės, primenantys mikčiojimą. Susirūpinkite, jei pastebite, kad vaikas kalbėdamas įsitempia, dažniau kartoja garsus ar skiemenis ( k-k-katė) nei visą žodį. Taigi, 3 metų vaikai komentuoja atliekamus veiksmus. Jie ne tik sugeba pasakyti tai ką mato, bet ir nusakyti savybes.
Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus:
- ar vaikas gali atlikti iš karto du paliepimus -„paimk didelį meškutį ir nunešk tėtei“?
- ar vaikas vartoja 2-3 žodžių sakinius?
- ar dažnai vaikas į jus kreipiasi norėdamas bendrauti, susipažinti su jį supančia aplinka?
- ar jūs ir aplinkiniai supranta didžiąją dalį vaiko kalbos?
Jei į daugelį klausimų atsakėte neigiamai, pastebite, kad vaiko kalba smarkiai skiriasi nuo jo bendraamžių, kreipkitės į specialistus.
4-6 metų
Ketvirtais gyvenimo metais derinami sakinyje žodžiai, tinkamai vartojami skaičiai, linksniai. Iki 4,6- 5,5 metų amžiaus daugelis vaikų nemoka ištarti sunkesnių garsų ( š, ž, č, dž, r), juos keičia paprastesniais ( s, z, c, dz, l arba j). Tai vadinama fiziologiniu šveplavimu, kuris „išaugamas“ savaime. Susirūpinti ankščiau ir kreiptis į specialistus vertėtų, jei vaikas neištaria s, z, k, g, l, v ar jo tariami garsai įgyja neįprastą skambėjimą. Penktaisiais gyvenimo metais fiziologinis kartojimas turėtų baigtis. Tačiau pasakojimai dar nėra pakankamai logiški, o kartais juos gali suprasti tik žmogus žinantis įvykius apie kuriuos kalbama. Iki 5 m. 6 mėn.- 6 m. vaikai turėtų išmokti tarti visus gimtosios kalbos garsus, pakartoti įvairaus sudėtingumo žodžius. Pasakojimai tampa rišlūs.
Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus:
- ar vaikas sugeba papasakoti , ką veikė darželyje, su draugais, matė mieste?
- ar vaikas teisingai derina žodžius sakiniuose, vartoja tinkamas galūnes?
- ar vaikas taisyklingai taria garsus?
- ar moka apibūdinti daiktus, nusakydamas jo spalvą, formą, paskirtį?
- ar vaikas kalba išplėstiniais sakiniais ( pvz., „Vasarą aš buvau prie jūros ir daug maudžiausi.“) ?
Jei į daugelį klausimų atsakėte neigiamai, pastebite, kad vaiko kalba smarkiai skiriasi nuo jo bendraamžių, kreipkitės į specialistus.
Parengė lopšelio-darželio „Rūta“ logopedė Aistė Daugėlienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KALBOS SUTRIKIMŲ ŠALINIMO PREVENCIJA