PSICHOLOGO PATARIMAI TĖVELIAMS
Sveiki, mieli tėveliai,
Dėl susiklosčiusios situacijos mūsų šalyje, šiandien turime daugiau laiko pabūti su savo mažaisiais. Tai yra ir džiaugsmo, ir kantrybės reikalaujantis laikotarpis. F. Dostojevskis sakė – buvimas su vaiku gydo sielas. Taigi, esate apdovanoti! Svarbu yra tai, kad žmoguje egzistuoja įvairios emocinės būsenos, jos keičia viena kitą ir kartais perauga į intensyvias, negatyvias emocines reakcijas. Natūralu, jei būtent šiuo metu dažniau susiduriate su vaikų pykčio emocija. Todėl noriu pasidalinti viena iš pykčio valdymo strategijų, galbūt pravers.
Pykčio valdymo žingsneliai
- Išlikite ramūs, priimkite vaiko jausmus. Jei vaikas leidžiasi – apkabinkite. Jei ne – tiesiog pabūkite šalia. Pasakykite: “Aš matau, kad tu pyksti. Būsiu šalia, kol pasijusi geriau. Jei vaikas norės pabūti vienas, palikite ir ramiai praneškite: “Aš einu į kitą kambarį, kai būsi pasiruošęs pasikalbėti, lauksiu”.
- Išlaukite, kol vaikas nusiramins, nemoralizuokite. Užvaldžius intensyvioms emocijoms, racionalus mąstymas išsijungia, todėl vaikas negirdi ką jam sakote.
- Kai vaikas ramus, paklauskime:” Kaip norėtum, kad būtų?” Svarbiausias šio klausimo tikslas yra padėti pačiam vaikui susigaudyti, kodėl jis supyko ir ko jis nori.
- Aptarkite, kaip jis dar galėjo pasielgti toje situacijoje, ir kuo jam alternatyvus elgesys būtų buvęs naudingas. Pvz.: “Ką pats galėtum padaryti, kad būtų taip, kaip tu nori?”
Svarbu suprasti, kad daugeliu atvejų vaiko agresija nėra tyčinė – dažniausia jis tiesiog nemoka išreikšti savo jausmų ar norų žodžiais. Todėl svarbu plėsti vaiko emocinį žodyną. Kuo įvairesnių pavadinimų savijautai apibūdinti jis žinos, tuo lengviau tvarkysis su emociniais sunkumais ir ateityje, bus emociškai sveikesnis ir galiausiai sėkmingesnis visose gyvenimo srityse.
Žaidimas emocijų lygiui įsisąmoninti
Emocijų intensyvumo “matavimas” taip pat padeda geriau suvokti savo jausmus ir valdyti emocijas. Kasdien vertinkite emocijų stiprumą skaičiais. Kalbėdami taip: “dabar aš pasimetęs, maždaug penketui”, “dabar esu liūdnas, septynetui”, “aš toks laimingas, kad man padėjai susitvarkyt! Visas dešimtukas! Kaskart prašykite vaiko jo jaučiamas emocijas taip pat įvertinti skaičiais.
Su mažesniais vaikučiais galite iš popieriaus pasigaminti jausmų termometrus su atitinkamais emocijų paveikslėliais. Jei neturite galimybės, galite tiesiog klausti: “Kokio dydžio tavo pyktis pvz.:”kaip žirniukas, kaip obuolys ar kaip arbūzas?”
Pirmą kartą šie klausimai vaikui gali sukelti susierzinimą ar pasimetimą, tai visiškai normalu. Emocijų pažinimo ir valdymo reikia mokytis nuosekliai, nuolatos praktikuojantis.
Lopšelio – darželio “Rūta” psichologė Jurgita Radžiūnienė