Priešmokyklinis ugdymas

Vaikų registravimo ir priėmimo į Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašo

priedas

(Prašymo forma)

__________________________________________

(prašymą teikiančio tėvo (globėjo, rūpintojo) vardas, pavardė, asmens kodas)

___________________________________________

(deklaruotos gyvenamosios vietos adresas)

___________________________________________

(faktinės gyvenamosios vietos adresas)

__________________________________________

 (telefono numeris, elektroninio pašto adresas)

PRAŠYMAS PRIIMTI VAIKĄ Į MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS IKIMOKYKLINIO/PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GRUPĘ

20____ m. ___________ d.

Marijampolė

Prašau priimti mano sūnų (dukterį) /globotinį (-ę) ________________________________

_______________________________________________________________________________

(vaiko vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data )

deklaruotos gyvenamosios vietos adresas_____________________________________________ faktinės gyvenamosios vietos adresas_________________________________________________

nuo 20__ m. _____________d. į:

(I pasirinkimas)__________________________________________________________________

(įstaigos pavadinimas)

(II pasirinkimas)_________________________________________________________________

(įstaigos pavadinimas)

Pažymiu teiginius, kuriais vadovaujantis turėtų būti suteikiama pirmumo teisė priimant vaiką į įstaigą:

ÿ  du ar daugiau vienu metu šeimoje gimę vaikai (nurodoma kito vaiko vardas pavardė, gimimo data.).

ÿ  vaikams, kurių brolis ar sesuo jau lanko toje pačioje įstaigoje;

ÿ   našlaičiams, įvaikintiems vaikams ir vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa;

ÿ     vaikams, iš šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų;

ÿ      vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) Prašymo pateikimo metu dirba pageidaujamoje lankyti įstaigoje,

ÿ      vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) yra mokinys ar studentas ir mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje ar studijuoja nuolatinėse studijose;

ÿ      vaikams, kurių tėvai (globėjai) arba vienas iš tėvų (globėjų) atlieka profesinę karo tarnybą ir yra keliami į naujas tarnybos vietas.

ÿ     Priešmokyklinio amžiaus vaikams, kurie jau lanko įstaigą, vykdančią ikimokyklinę ir priešmokyklinę programas.

Pridedami skenuoti dokumentai, įrodantys pirmumo teisę.

1.

2.

ÿ       Pažymiu, kad vaikas turi didelius ir labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius ir  pateikiu juos patvirtinančius dokumentus.

_________

Patvirtinu, kad pateikti duomenys yra teisingi. Sutinku, kad šie duomenys būtų naudojami informacinėje sistemoje.

Esu informuota(-s), kad mano asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis BDAR 6 straipsnio nuostatomis (tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas) arba tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (Reglamento 6 straipsnio 1 dalies e punktas) arba tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo interesų (Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punktas).

________                                                        ____________________________________

(parašas)                                                          vieno iš tėvų (globėjų) vardas, pavardė

 

 

Pastaba. Kiekvienas prašymo duomenų atnaujinimas prilygsta naujo prašymo pateikimui ir ankstesnio panaikinimui.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jūsų asmens duomenų valdytojas: Marijampolės savivaldybės administracija (juridinio asmens kodas 188769113, adresas: J. Basanavičiaus a. 1, 68307 Marijampolė, tel. 8 343 90011, el. p. administracija@marijampole.lt). Marijampolės savivaldybės administracijos asmens duomenų apsaugos pareigūno kontaktai:. duomenu.apsauga@marijampole.lt

Su asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis Marijampolės savivaldybės administracijoje galima susipažinti svetainėje  https://www.marijampole.lt/go.php/lit/Asmens-duomenu-apsauga/1

 

MARIJAMPOLĖS VAIKŲ LOPŠELIO-DARŽELIO ,,RŪTA“

PATVIRTINTA

Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Rūta“

Direktoriaus pavaduotojos ugdymui laikinai atliekančios direktoriaus pareigines funkcijas

2022-09-16  įsakymu Nr. V-145(1.5E)

 

 

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO UGDYTINIŲ ASMENINĖS ŪGTIES IR ASMENYBĖS

PAŽANGOS  VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lopšelio-darželio „Rūta“ priešmokyklinio amžiaus vaikų asmeninės ūgties ir asmenybės pažangos  įvertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato  priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimo tvarką.
2.  Aprašo tikslas – reglamentuoti priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ir ugdymosi poreikių,  pažangos įvertinimo organizavimą.
3. Vaiko aprašas sudarytas vadovaujantis 2022 m. Lietuvos Švietimo, mokslo ir Sporto  įstatymu, 2022 m. Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
4. Apraše vartojamos šios sąvokos:

Vaiko pasiekimai – tai gyvenimo ir ugdymo(si) realybėje įgytos kompetencijos (vaiko vertybinės nuostatos , gebėjimai, supratimas, patirtis).

Vaiko pasiekimų vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas.

Pasiekimų ir pažangos aplankas – tai iš anksto suplanuotas ir tam tikru būdu sudarytas vaiko pasiekimus iliustruojančių darbų rinkinys, padedantis susidaryti vaizdą, ką vaikas moka ir geba, kaip auga ir tobulėja.

Pasiekimų ir pažangos aprašas – vaiko kompetencijų (pasiekimų) lygio, individualių    ypatumų įvertintas, jo ugdymo krypčių numatymas, vertinamųjų išvadų pateikimas aprašomuoju būdu.

Personalizuotas ugdymas(is) – viena iš mokymo didaktinių krypčių, galinti turėti įtakos vaikų pasiekimų gerinimui. Personalizuotas mokymasis yra glaudžiai susijęs su inkliuziniu, individualizuotu bei diferencijuotu mokymusi.

Įtraukusis ugdymas-traukimas pirmiausia reiškia aktyvų vaiko dalyvavimą kasdieninėje veikloje, kai jam sudaromos visapusiškos galimybės ugdytis. Įtraukusis ugdymas nėra koks nors vienas atskiras veiklos fragmentas, bet apima visas grupės veiklos sritis.

Universalus dizaino ugdymosi principas - universalus dizainas ugdymuisi reiškia, kad laikomasi nuostatos, jog visi vaikai yra skirtingi ir skirtybės ugdymosi procese yra norma. Laikomasi nuostatos, kad skirtingų poreikių turintys vaikai sėkmingiausiai ugdosi bendrame ugdymosi procese, kai yra sudaroma galimybių ugdytis skirtingais būdais įvairovė, o vaikai turi galimybę rinktis jiems patogiausius skirtingus ugdymosi būdus.

Patirtinis mokymas(is) – yra integrali aktyvaus mokymo(si) dalis, kai besimokantieji kuria savo žinojimą, įgauna įgūdžių, ugdosi gebėjimus ir vertybes iš tiesioginės savo, o kartais ir kitų patirties.

Projektų metodas –didaktikos sistemoje ir pedagoginėje praktikoje pripažintas ir pilnavertis aktyvaus, patirtinio ugdymo(si) metodas.

II. SKYRIUS
KOMPETENCIJŲ UGDYMAS. UGDYMO(SI) SRITYS.

5. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios.

5.1. komunikavimo kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas kurti, perduoti ir suprasti žinias (faktus, požiūrius ar asmenines nuostatas), etiškai naudotis verbalinėmis ir neverbalinėmis komunikavimo priemonėmis ir technologijomis;

5.2. kultūrinė kompetencija – tai kultūrinė savimonė, grįsta žiniomis, aktyvia kultūrine raiška ir kultūriniu sąmoningumu;

5.3. kūrybiškumo kompetencija – tai sau ir kitiems reikšmingų kūrybinių idėjų, produktų, problemų sprendimų tyrinėjimas, generavimas, kūrimas, vertinimas, išlaikant darnų santykį su savimi ir aplinka;

5.4. pažinimo kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Mokyklinis pažinimas reikalauja valios, pastangų ir atkaklumo;

5.5. pilietiškumo kompetencija – tai pilietinis tapatumas ir pilietinė galia, grįsta vertybėmis, nuostatomis, žiniomis ir praktinio veikimo gebėjimais, įgalinančiais kartu su kitais atsakingai kurti demokratišką visuomenę, stiprinti Lietuvos valstybingumą;

5.6. skaitmeninė kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas naudotis skaitmeninėmis technologijomis užduotims atlikti, mokytis, problemoms spręsti, dirbti, bendrauti ir bendradarbiauti, valdyti informaciją, efektyviai, tinkamai, saugiai, kritiškai, savarankiškai ir etiškai kurti ir dalytis skaitmeniniu turiniu;

5.7. socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija – tai asmens savimonė ir savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykių kūrimo gebėjimai, atsakingas sprendimų priėmimas ir asmens rūpinimasis fizine ir psichine sveikata.

6. Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus:

6.1. gamtamokslinis ugdymas - gamtamokslinis tyrinėjimas; gamtamokslinis komuni-kavimas; žmogaus ir aplinkos dermė;

6.2. kalbinis ugdymas – klausymas; kalbos suvokimas ir kalbėjimas; skaitymo ir rašymo pradmenys;

6.3. matematinis ugdymas – matematinis samprotavimas; matematinė komunikacija; kūrybiškas matematinių problemų sprendimas;

6.4. meninis ugdymas – meninė (dailės, šokio, teatro, muzikos) raiška; meno (dailės, šokio, teatro, muzikos) supratimas ir vertinimas;  meno (dailės, šokio, teatro, muzikos) reiškinių taikymo bei paskirties ir kontekstų pažinimas;

6.5. sveikatos ir fizinis ugdymas – savęs ir kitų pažinimas; atsakingas elgesys; asmens sveikatos stiprinimas; judėjimo gebėjimų plėtojimas; savistaba ir sąveika su kitais judant;

6.6. visuomeninis ugdymas- gyvename kartu, kuriame, įsigyjame ir naudojame gėrybes; mūsų gyvenimo kaita; mūsų aplinka.

III SKYRIUS

 

VERTINIMO TIKSLAS. PASKIRTIS. PRIVALUMAI

1. Įstaigoje priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo(si) pasiekimų vertinimui naudojamas individualios pažangos vertinimas.
2. Individuali vaiko pažanga vertinama, akcentuojant kiekvieno vaiko individualumą, nelyginant su kitais vaikais.  Vaikų pasiekimai viešai neaptariami.
3. Vertinimo tikslas – paremti vaiko ugdymą(si) teikiant grįžtamojo pobūdžio informaciją apie ugdymo(si) pasiekimus ir pažangą, siekti, kad vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas sukurtų sąlygas vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti. Individualiai pažangai skatinti, stebėti, vertinti skirtas formuojamasis vertinimas; vaikų pasiekimus įvertinti – apibendrinamasis vertinimas.
4. Vertinimo paskirtis:

10.1. pažinti kiekvieną vaiką, atpažinti jo pasiekimus įvairiose ugdymo(si) srityse, stebėti, ko ir kaip  vaikas mokosi, ko išmoko, paremti ugdymą(si);

10.2. numatyti, kaip ugdymas bus personalizuojamas, ir nustatyti, ar vaikų ugdymo organizavimas yra veiksmingas, priimti pagrįstus sprendimus ugdymui tobulinti;

10.3. padėti pastebėti konkrečius vaiko ypatumus (aukštas mokymosi potencialas, specifiniai ugdymosi, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai ir pan.) ir nustatyti papildomų švietimo pagalbos paslaugų poreikį, kurių negali suteikti tėvai (globėjai);

10.4. pagrįstai ir tikslingai planuoti ugdymą panaudojant informaciją apie vaiko pasiekimus ir daromą pažangą dirbant su šeima ir kitais ugdymo proceso dalyviais;

10.5. stebėti ir tobulinti ugdymo procesą, teikiant objektyvią informaciją apie vaiko ar vaikų grupės ugdymą kitiems specialistams ir įstaigos administracijai.

11. Vertinimo privalumai:

11.1. puoselėja integralią asmenybę, visas asmenybės savybes, neslopina vaiko prigimtinių galių bei talentų;

11.2. laiduoja kiekvienam ugdytis pagal savo jėgas ir sugebėjimus;

11.3. laiduoja psichologinį saugumą (aš ugdausi kiek galiu).

12. Vertinimu siekiama:

12.1. numatyti vaiko ugdymo ir ugdymo(si) perspektyvą, galimus pasiekimus (kompetencijas);

12.2. tikslingai panaudoti informaciją apie vaiko pasiekimus ir daromą pažangą darbui su šeima, su kitais ugdymo proceso dalyviais – priešmokyklinio ugdymo pedagogu, administracija, švietimo pagalbos ir kitais su priešmokyklinio amžiaus vaikais dirbančiais specialistais.

IV SKYRIUS

BENDROSIOS VERTINIMO NUOSTATOS

     13. Vertinimo nuostatos:

13.1. pereinama nuo visiems vaikams taikomos prie personalizuotos (suasmenintos) vertinimo kultūros. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais;

13.2. kompetencijos atsiskleidžia per veiklą, o jų vertinimas grindžiamas ilgalaikiu vaiko stebėjimu ir informacijos iš įvairių šaltinių ir įvairiais būdais (vertinimo metodais) kaupimu, apibendrinimu;

13.3. parenkami tokie vertinimo metodai, kurie sudaro sąlygas vaikams pažįstamuose kontekstuose pademonstruoti savo pasiekimus. Vaiko pasiekimai vertinami naudojantis Programoje įvardytais pasiekimais;

13.4. daugiausia dėmesio kreipiama į vaiko kalbos raidą;

13.5. vertinimo procese dalyvauja vaikas. Jis mokosi reflektuoti, įsivertinti mokymąsi su mokytoju, bendraamžiais, tėvais (globėjais) aptardamas, kas jam sekasi, o kur ir kokių pastangų reikėtų daugiau.

14.Priešmokyklinio ugdymo pedagogas, siekdamas pažinti vaiką ir įvertinti jo pasiekimus, stebi jį, taiko pedagogo kompetencijos rėmuose apibrėžtus pažinimo metodus, padedančius išsiaiškinti vaiko turimą patirtį, savijautą, fizinę brandą, poreikius, interesus, gebėjimus, bendravimo ir veiklos ypatumus, namų kultūrinę aplinką, šeimos socialinę padėtį, lūkesčius bei nuostatas į ugdymą.

15. Informacija apie vaiko pasiekimus kaupiama ir fiksuojama vaiko pasiekimų aplanke,  elektroniniame dienyne „Mūsų darželis“, DVS kontoroje, skaitmeninėse laikmenose– vadovaujamasi įstaigoje priimtais ir su tėvais (globėjais) aptartais susitarimais. Vaiko pasiekimai pateikiami aprašomuoju būdu (1, 2, 3, 4, 5, 6 priedai) – trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra vaiko stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti.

16. Vaiko pasiekimų įvertinimą mokytojas atlieka 2–3 kartus per mokslo metus ir fiksuoja mokytojo su tėvais (globėjais) sutartais būdais. Esant poreikiui, į pokalbius įtraukiami Vaiko gerovės komisijos atstovai, kiti specialistai, administracijos atstovai.

17. Vaiko vertinimo procese mokytojas nuolat bendradarbiauja su tėvais (globėjais), nes jų teikiama informacija gali praplėsti žinias apie vaiko raidą, kultūrinius skirtumus ir padėti geriau suprasti vaiką.

V SKYRIUS

INFORMAVIMAS APIE VAIKO PASIEKIMUS IR PAŽANGĄ

1. Vertinimo rezultatai aptariami individualiuose pokalbiuose su tėvais (globėjais), su lopšelio-darželio administracija, mokytojų metodinės grupės susirinkimuose, mokytojų tarybos posėdžiuose. Esant reikalui vaikų turinčių specialiųjų poreikių, bei kitataučių vaikų vertinimo rezultatus aptariant  pokalbiuose dalyvauja Vaiko gerovės komisijos atstovai, kiti specialistai.
2. Priešmokyklinio ugdymo mokytojas vertina vaikus, turinčius specialiuosius ugdymosi poreikius, bei kitataučius vaikus  kartu su Lopšelio-darželio vaiko gerovės komisija, aptaria su tėvais  (globėjais) individualiai ir parengia Rekomendaciją, skirtą mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ir Mokyklos vaiko gerovės komisijai (pagal poreikį);
3. Pedagogai pateikia informaciją apie grupės ugdymo(si) pasiekimus. Mokytojų  tarybai (2 kartus per mokslo metus – spalio ir gegužės mėn.).
4. Ugdytinių problemos sprendžiamos tik su ugdymo procese dalyvaujančiais specialistais ir tėvais.
5. Pirmas vaikų pasiekimų ir pažangos įvertinimas aptariamas Mokytojų tarybos posėdyje spalio mėnesį, antras galutinis, vaikų pasiekimų ir pažangos įvertinimas aptariamas Mokytojų tarybos posėdyje gegužės mėnesį.

 

VI SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ IR ĮGALIOJIMAI

 

1. Už vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimą atsakingi grupės pedagogai, tėvai ir kiti vaiką ugdantys specialistai;
2. Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo medžiaga saugoma grupėje, ji yra konfidenciali.

_________________________

Priedai:

Priedai

MARIJAMPOLĖS VAIKŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „RŪTA“

PATVIRTINTA

Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Rūta“

Direktoriaus pavaduotojos ugdymui laikinai atliekančios direktoriaus pareigines funkcijas

2022-09-16  įsakymu Nr. V-145(1.5E)

 

2022-2023              PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato bendruosius priešmokyklinio ugdymo reikalavimus, priešmokyklinio ugdymo organizavimą ir finansavimą. Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Rūta“ (toliau – Lopšelis-darželis) priešmokyklinį ugdymą vykdo pagal atnaujintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr.V-1269 (toliau – Programa), vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-1193 (Dėl švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-1106 „Dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo) patvirtintu Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-2303 (Dėl švietimo ir mokslo ministro 2013m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-1106 „Dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo).

2. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., baigiasi rugpjūčio 31 d.

3. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (toliau – Švietimo įstatymas).

II SKYRIUS

BENDRIEJI PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO REIKALAVIMAI

 

4. Priešmokyklinis ugdymas:

4.1. pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai; (nuo 2023 m. sausio 1 d.) pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai:

4.2. gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau, negu vaikui sueina 5 metai; (nuo 2023 m. sausio 1 d.) gali būti pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai;“.

4.3. tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą (toliau kartu – Tarnyba), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas, dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Rekomenduojama kreiptis ne anksčiau nei vaikui sueina 4 metai 8 mėnesiai (atsižvelgiant į vaiko

brandumo mokyklai įvertinimo testo taikymo galimybes). Tarnyba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi dienos pateikia rekomendacijas tėvams (globėjams) dėl vaiko pasirengimo mokytis;“;

4.4. vykdomas pagal Programą, kurios minimali trukmė per metus yra:

4.4.1. 640 valandų per metus;

4.4.2. 160 valandų per metus, jei gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK) vaikui yra paskyrusi ugdymą namie 12 mėnesių;

4.4.3. 5 valandos per savaitę, jei GKK vaikui yra paskyrusi ugdymą namie ne trumpiau kaip 1 mėnesį;

4.4.4. 5 valandos per savaitę vaikui, sergančiam įvairiomis ligomis, besigydančiam medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje.“

4.4.5. švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.

5. Priešmokyklinio ugdymo organizavimo forma yra priešmokyklinio ugdymo grupė (toliau – Grupė).

5.1. dėl vaiko ugdymo namie vienas iš tėvų (globėjų) prašymą teikia Lopšelio-darželio vadovui. Prie prašymo pridedama GKK pažyma. Mokinio ugdymas namie per tris darbo dienas įforminamas Lopšelio-darželio vadovo įsakymu;

5.2. pagal programą vaikas gali būti ugdomas (ugdytis) šeimoje. Vaikų ugdymą (ugdymąsi) šeimoje tėvams (globėjams) padeda organizuoti lopšelis-darželis, vadovaudamasis Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl ugdymosi šeimoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;

5.3. medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje ugdymą organizuoja sanatorijos mokykla ar savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens paskirta bendroji bendrojo ugdymo mokykla (toliau – sanatorijos mokykla). Vaikai ugdomi grupėje,

jei nesusidaro grupė, vaikas ugdomas individualiai.

6. Grupės darbo/veiklos ypatumų visuma:

6.1. 2022 m. rugsėjo 1 d. vaikų lopšelyje-darželyje buvo sukomplektuotos 4 grupės priešmokyklinio ugdymo grupės (Draugystės g. 5A, Jaunimo g.3), kurias lanko 78 ugdytiniai, jos dirba pagal II-ąjį priešmokyklinio ugdymo modelį;

6.2. ugdymo vieta – vaikų lopšelio-darželio „Rūta“ (Draugystės g. 5A, Jaunimo g. 3) priešmokyklinio ugdymo grupės.

6.3. ugdymo procesas prasideda 2022-09-01 baigiasi 2023-05-31;

6.4. ugdymo trukmė – 10,5 val. per dieną, 52 val. 30 min. per savaitę;

6.5. priešmokyklinio ugdymo grupėse pagal poreikį ugdomi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, kuriems teikiama švietimo pagalba;

6.5.1. vaikui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, Programą pritaiko Grupėje dirbantis priešmokyklinio ugdymo pedagogas (-ai) kartu su Mokyklos vaiko gerovės komisija, sudaryta vadovaujantis Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir tėvais (globėjais), vadovaudamiesi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

6.5.2. Grupėje, kurioje, pritaikius Programą, ugdomi ir vaikai, turintys vidutinių, didelių ir (ar) labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dirba priešmokyklinio ugdymo pedagogas ir mokytojo padėjėjas, teikiantis specialiąją pagalbą, vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“;

7. Ugdomoji kalba – lietuvių k.;

8. Dešimt ugdymo dienų skiriama projektinei ar kultūrinei-pažintinei veiklai;

9. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją epideminę situaciją dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo, taip pat

oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei į įstaigą priešmokyklinukai gali neatvykti. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

10. Lopšelis-darželis, atsižvelgiant į tėvų (globėjų) poreikius ir galimybes, su tėvais (globėjais) aptaria ir pasirašo mokymo sutartį, kurioje nurodoma: mokymo sutarties šalys, ugdymo Programa, jos pradžios ir pabaigos laikas, šalių įsipareigojimai, įtraukiant teises ir pareigas pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalį bei 47 straipsnį, sutarties keitimo, nutraukimo pagrindai, padariniai ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios kitiems teisės aktams;

11. Vaikų tėvai (globėjai) privalo užtikrinti vaiko punktualumą, reguliarų Lopšelio-darželio lankymą (jei vaikas negali atvykti, nedelsiant turi informuoti grupės pedagogą ar administracijos darbuotoją) ir kitų mokymo sutartyje nurodytų pareigų vykdymą.

12. Lopšelis-darželis dienyną sudaro elektroninio dienyno „ Mūsų darželis“ duomenų pagrindu. Vaiko lankomumas yra žymimas grupės dienyne.

13. Grupėje vaikų skaičius negali viršyti pagal amžiaus grupes Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-01-27, Nr. 1647), nurodyto vaikų skaičiaus.

14. Programos įgyvendinimo laikotarpiu rekomenduojama organizuoti vaikų, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, atostogas pagal bendrojo ugdymo mokykloms nustatytą mokinių atostogų laiką ir tėvų (globėjų) poreikius:

14.1. ugdymo proceso metu vaikams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogos, kurių trukmė – 21 ugdymo diena. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių ir poilsio dienos.

14.2. atostogų trukmė 2022-2023 m. m. :

Atostogos	Prasideda	Baigiasi
Rudens	2022-10-31	2022-11-04
Žiemos( Kalėdų)	2022-12-27	2023-01-06
Žiemos	2023-02-13	2023-02-17
Pavasario( Velykų)	2023-04-11	2023-04-14

III. PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS LOPŠELYJE-DARŽELYJE

 

15. Lopšelis-darželis:

15.1. informuoja tėvus (globėjus) apie priešmokyklinio ugdymo organizavimą lopšelyje-darželyje;

15.2. po mokymo sutarties pasirašymo vaiką įregistruoja Mokinių registre nurodant pirmąją mokinio ugdymosi dieną. Iš Mokinių registre sukauptų duomenų – automatiniu būdu formuojamas, o pasibaigus mokslo metams išspausdinamas ir sudaromas Mokinių abėcėlinis žurnalas;

15.3. mokinių abėcėliniame žurnale mokinių pavardes ir vardus surašo abėcėlės tvarka. Registracijos numeriai kasmet pradedami nuo 1. Informacija atnaujinama, jei pasikeičia mokinio gyvenamosios vietos adresas, vardas arba pavardė, o buvęs įrašas išsaugomas. Tuo atveju, kai nežinoma, į kokią Mokyklą mokinys yra išvykęs, gali būti įrašoma: užsienio valstybės, savivaldybės pavadinimas arba „Nežinoma“. Kitų mokslo metų Mokinių abėcėlinio žurnalo aplankas Mokinių registre formuojamas iš atitinkamais mokslo metais sukauptų mokinių duomenų, patikslinus informaciją apie mokinio grupę / klasę, kurioje jis ugdosi / mokosi, ir įrašius duomenis apie tais mokslo metais išvykusius ir atvykusius mokinius;

15.4. nustato ugdomosios veiklos planavimo, pasiekimų vertinimo formą ir jų parengimo

terminus;

15.5 pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo tiekėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo pedagogo (-ų), (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją, parengtą pagal Tvarkos aprašo priede pateiktą formą (toliau – Rekomendacija), kuri turi būti pasirašyta priešmokyklinio ugdymo mokytojo(-ų) ir patvirtinta Lopšelio-darželio direktoriaus;

15.6. namie ugdomų vaikų, tėvų (globėjų) pageidavimu ir vaiko gerovės komisijai leidus, sudaro galimybę dalyvauti Lopšelio-darželio veiklose ar renginiuose;

16. Priešmokyklinio ugdymo mokytojas:

16.1. organizuoja ugdomąją veiklą pagal Programą, atsižvelgdamas į patvirtinto Modelio ypatumus, individualius vaikų poreikius. Nepriklausomai nuo Modelio, priešmokyklinio ugdymo procesas yra vientisas, neskaidomas į atskiras sritis (atskirus dalykus) ir vyksta integruotai visą Modelyje nustatytą laiką;

16.2. siekdamas dermės ir ugdymo tęstinumo tarp priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų, yra susipažinęs su pirmos klasės ugdymo programos nuostatomis, skirtomis pirmai-antrai klasei;

16.3. vertina vaikų pažangą ir pasiekimus vadovaudamasis Programa;

16.4. per 4 savaites nuo Programos pradžios atlieka vaikų pirminį pasiekimų vertinimą ir

aptaria jį su tėvais (globėjais);

16.5. pagal Lopšelio-darželio nustatytą formą vaikų pasiekimus fiksuoja elektroniniame dienyne „Mūsų darželis“ ir kaupia vaiko pasiekimų aplanką;

16.6. įgyvendinęs Programą, atlieka vaikų galutinį pasiekimų vertinimą, aptaria jį su tėvais (globėjais) ir parengia Rekomendaciją pagal Tvarkos aprašo priede nustatytą formą (1 priedas);

16.7. vertina vaikus, turinčius specialiuosius ugdymosi poreikius, bei kitataučius vaikus  kartu su Lopšelio-darželio vaiko gerovės komisija, aptaria su tėvais  (globėjais) individualiai ir parengia Rekomendaciją, skirtą mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ir Mokyklos vaiko gerovės komisijai (pagal poreikį);

16.8. vaikų pažangą Programos įgyvendinimo laikotarpiu vertina nuolat, pasirinkdamas vertinimo būdus ir metodus;

16.9. priešmokyklinio ugdymo mokytojas, ugdantis vaiką namie ar sanatorijos mokykloje, vaikų pažangą Programos įgyvendinimo laikotarpiu vertina nuolat, pasirinkdamas vertinimo būdus ir metodus, fiksuoja vaiko pasiekimų aplanke ir ne rečiau kaip kartą per pusmetį vaiko ugdymo rezultatus aptaria su tėvais (globėjais) Lopšelio-darželio vaiko gerovės komisija;

16.10. atlieka kitus darbus, nurodytus jo pareigybės aprašyme, kurį rekomenduojama rengti atsižvelgiant į Priešmokyklinio ugdymo mokytojo pavyzdinį pareiginį aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1581 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo pedagogo pavyzdinio pareiginio aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 111- 4971).

IV SKYRIUS

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS KARANTINO,

EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO, KELIANČIO

PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU ARBA ESANT

APLINKYBĖMS MOKYKLOJE, DĖL KURIŲ UGDYMO PROCESAS NEGALI BŪTI

ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

 

17. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei (toliau – ypatingos aplinkybės) laikotarpiu arba esant aplinkybėms Lopšelyje-darželyje, dėl kurių priešmokyklinis ugdymas negali būti organizuojamas Grupėje (Mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai Mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas).

18. Lopšelio-darželio direktorius, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms Mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali priimti sprendimus:

18.1. laikinai koreguoti ugdymo proceso įgyvendinimą:

18.1.1. keisti nustatytą ugdymo trukmę;

18.1.2. keisti nustatytą ugdymo pradžios ir pabaigos laiką;

18.1.3. ugdymo procesą perkelti į kitas aplinkas;

18.1.4. priimti kitus aktualius ugdymo proceso ir vidaus bei darbo tvarkos (pvz., dėl veido kaukių dėvėjimo ir pan.) organizavimo sprendimus, mažinančius / šalinančius pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei;

18.1.5. laikinai stabdyti ugdymo procesą, kai dėl susidariusių aplinkybių Lopšelio-darželio aplinkoje nėra galimybės jo koreguoti ar tęsti ugdymo procesą. Grupėje kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu bei nuotoliniu mokymo būdu, pvz., sutrikus elektros tinklų tiekimui ir kt. Ugdymo procesas Lopšelio-darželio direktoriaus sprendimu gali būti laikinai stabdomas 1–2 darbo dienas. Lopšelio-darželio direktorius sprendimą dėl ugdymo proceso stabdymo raštu derina su Marijampolės savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriumi.

19. Valstybės, savivaldybės lygiu priėmus sprendimą ugdymą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, lopšelis-darželis:

19.1. vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“, rekomendacijomis dėl priešmokyklinio ugdymo organizavimo;

19.2. pertvarko ugdymo pagal Programą veiklų tvarkaraštį, pritaikydama jį ugdymo procesui organizuoti nuotoliniu mokymo būdu: konkrečios grupės tvarkaraštyje numato sinchroniniam ir  asinchroniniam ugdymui skiriamą laiką. Galima nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė per dieną – iki 1 val.;

19.3. susitaria ir suderina su mokytojais (priešmokyklinio ugdymo pedagogais, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojais, pagalbos mokiniui specialistais) dėl tarpusavio bendradarbiavimo, ugdymo turinio integracijos, kad asinchroniniu būdu vykdomas ugdymo procesas būtų įvairus ir prasmingas, atsižvelgiant į vaikų galimybes ir amžiaus ypatumus;

19.4. susitaria, kaip bus skiriamos ugdymosi užduotys, kaip pateikiama ugdymui(si) reikalinga medžiaga ar informacija, kada ir kokiu būdu vaikai kartu su tėvais (globėjais) gali paprašyti mokytojo pagalbos ir paaiškinimų, kiek vaikai turės skirti laiko užduotims atlikti, kaip reguliuojamas jų krūvis, kaip suteikiamas grįžtamasis ryšys vaikams, jų tėvams (globėjams) ir fiksuojami pasiekimai ir pan.;

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20. Priešmokyklinio ugdymo mokytojas ugdymą pagal Programą vykdo vadovaudamasis

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir šio Tvarkos aprašo nuostatomis.

21. Programa finansuojama iš valstybės biudžeto, vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, savivaldybių biudžetų, rėmėjų ir kitomis lėšomis.“

_________________________________

Priešmokyklinio ugdymo programos  atnaujinimas

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa apibrėžia priešmokyklinio ugdymo paskirtį, tikslą ir uždavinius, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymo(si) turinio gaires, pasiekimų lygių požymius ir vaikų pasiekimų vertinimą.

Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai. Jų ugdymo rezultatai nurodyti dalykų pasiekimų raidos aprašymuose.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.

Programa siekiama atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas.Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa

Kompetencijų raidos aprašas

Ar priešmokyklinio amžiaus vaikai yra vertinami?

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt.

Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Pirmasis vertinimas turi būti atliktas per 4 savaites nuo programos vykdymo pradžios, o galutinis vertinimas atliekamas pasibaigus programai.

Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pokalbiuose prireikus dalyvauja Vaiko gerovės komisijos, administracijos atstovai, kiti specialistai.

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą. Rekomendacija turi būti pasirašyta priešmokyklinio ugdymo mokytojo ir patvirtinta mokyklos vadovo.

Jei vaikas pagal priešmokyklinio ugdymo programą pradėjo ugdytis, kai jam tais kalendoriniais metais buvo 5 metai, tai vadovaujantis Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašu, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.

MARIJAMPOLĖS VAIKŲ LOPŠELIS-DARŽELIS „RŪTA“

PATVIRTINTA

Lopšelio-darželio „Rūta” direktorės

Virginijos Gusčiuvienės

2021- 09- 16 d. įsakymu Nr. V-80

2021-2022 MOKSLO METŲ PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GRUPĖS

UGDYMO PLANAS

I.BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2020-2021 mokslo metų vaikų lopšelio-darželio priešmokyklinio ugdymo planas sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m .lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 “Dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo“; 2017 m. birželio 02 d. įsakymu Nr. V-446 (redakcija); 2018 m. vasario 5 d. Nr. V-100 (redakcija). Ugdymo planas reglamentuoja specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams pritaikytos programos ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą vaikų lopšelyje-darželyje.

2. Lopšelio-darželio priešmokyklinio ugdymo turinį reglamentuoja priešmokyklinio ugdymo koncepcijos, priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašo, priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašo, priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos, ir lopšelio-darželio direktoriaus patvirtintas priešmokyklinės grupės ugdymo planas.

3. Ugdymo turinio kūrimas grindžiamas bendruomenės (priešmokyklinio ugdymo mokytojų,  ugdytinių tėvų) bendradarbiavimu ir demokratinėmis nuostatomis.

II. BENDRIEJI PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO REIKALAVIMAI

4. Priešmokyklinis ugdymas:

4.1. Pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai;

4.2. Gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2173 „Dėl vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, bet ne anksčiau, negu jam tais kalendoriniais metais sueina 5 metai;

4.3. Nėra teikiamas vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, išskyrus atvejus, nustatytus Tvarkos aprašo 4.5 papunktyje;

4.4. Vykdomas pagal Programą, kurios minimali trukmė – 640 valandų;

4.5.Gali būti teikiamas ilgiau nei vienerius metus vaikui, kuriam reikia nuolatinės kvalifikuotų specialistų pagalbos bei sveikatą tausojančio dienos režimo, tėvų (globėjų) prašymu ir vadovaujantis Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 „Dėl vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

5. Priešmokyklinio ugdymo organizavimo forma yra priešmokyklinio ugdymo grupė (toliau – Grupė). Pagal Programą vaikas gali būti ugdomas (ugdytis) šeimoje. Vaikų ugdymą (ugdymąsi) šeimoje tėvams (globėjams) padeda organizuoti valstybinė, savivaldybės, nevalstybinė ikimokyklinio ugdymo mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas pavienio mokymosi forma ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdas, vadovaudamasi Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“;

5.1. kasmet įvertina priešmokyklinio ugdymo poreikį, turimus išteklius ir prireikus tikslina ir tvirtina Mokyklas, vykdančias Programą, Grupių Mokyklose skaičių ir pasirinktą (-us) konkretų (-ius) Modelį (-ius);“;

6 . Vaiko lankomumas yra žymimas grupės dienyne, kurio formą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras. Jei grupėje daugumą sudaro vaikai, ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programą, tai priešmokyklinio ugdymo programoje dalyvaujantys vaikai žymimi ikimokyklinės grupės dienyne, kurio formą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.“;

6. Lopšelis-darželis, atsižvelgdamas į tėvų (globėjų) poreikius ir galimybes, su tėvais (globėjais) aptaria ir pasirašo mokymo sutartį, kurioje nurodoma: mokymo sutarties šalys, ugdymo Programa, jos pradžios ir pabaigos laikas, jos baigimo forma, šalių įsipareigojimai.

7. Vaikų tėvai (globėjai) privalo užtikrinti vaiko punktualų, reguliarų grupės lankymą (jei vaikas negali atvykti, nedelsiant turi informuoti  įstaigą) ir kitų mokymo sutartyje nurodytų pareigų vykdymą.

8. Vaiko lankomumas yra žymimas grupės dienyne, kurio formą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.

9. Programą įgyvendina priešmokyklinio ugdymo mokytojas.

10. Vaikui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, programą pritaiko grupėje dirbantis priešmokyklinio ugdymo mokytojas (-ai) kartu su pagalbos mokiniui specialistais (logopedu, socialiniu pedagogu, psichologu) ir tėvais (globėjais).

11. Programos įgyvendinimo laikotarpiu organizuoti vaikų, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, atostogas pagal bendrojo ugdymo mokykloms nustatytą mokinių atostogų laiką ir tėvų (globėjų) poreikius.

 III. PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS

12. Lopšelis-darželis:

12.1. Informuoja tėvus (globėjus) apie priešmokyklinio ugdymo organizavimą įstaigoje;

12.2. Po mokymo sutarties pasirašymo vaiką įregistruoja mokinių registre, mokinių abėcėliniame žurnale mokinių pavardes ir vardus surašo abėcėlės tvarka, o pasibaigus mokslo metams išspausdinamas ir sudaromas mokinių abėcėlinis žurnalas;

12.3. Nustato ugdomosios veiklos planavimo, pasiekimų vertinimo, rekomendacijos pradinių klasių mokytojui formą ir jų parengimo terminus;

12.4. Pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo parengtas rekomendacijas pradinių klasių mokytojui apie vaikų pasiekimus.

12.5. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei (toliau – ypatingos aplinkybės) laikotarpiu arba esant aplinkybėms Mokykloje, dėl kurių priešmokyklinis ugdymas negali būti organizuojamas Grupėje (Mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai Mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas).

12.6. Mokyklos vadovas privalo numatyti ugdymo organizavimo gaires dėl ugdymo ypatingų aplinkybių laikotarpiu ar esant aplinkybėms Mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu ugdymo būdu Grupėje (Mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai Mokykloje ir kt.). Ugdymo organizavimo gairės rengiamos vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis ir tvirtinamos Mokyklos vadovo.

12.7. Mokyklos vadovas, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms Mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali priimti sprendimus:

12.1. laikinai koreguoti ugdymo proceso įgyvendinimą:

12.1.1. keisti nustatytą ugdymo trukmę;

12.1.2. keisti nustatytą ugdymo pradžios ir pabaigos laiką;

12.1.3. ugdymo procesą perkelti į kitas aplinkas;

12.1.4. priimti kitus aktualius ugdymo proceso ir vidaus bei darbo tvarkos (pvz., dėl veido kaukių dėvėjimo ir pan.) organizavimo sprendimus, mažinančius / šalinančius pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei;

12.8. laikinai stabdyti ugdymo procesą, kai dėl susidariusių aplinkybių Mokyklos aplinkoje nėra galimybės jo koreguoti ar tęsti ugdymo procesą Grupėje kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu nei nuotoliniu mokymo būdu, pvz., sutrikus elektros tinklų tiekimui ir kt. Ugdymo procesas Mokyklos vadovo sprendimu gali būti laikinai stabdomas 1–2 darbo dienas. Mokyklos vadovas sprendimą dėl ugdymo proceso stabdymo raštu derina su valstybinės Mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės Mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės Mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės Mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu);

12.3. valstybės, savivaldybės lygiu priėmus sprendimą ugdymą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, Mokykla:

12.3.1. vadovaujasi Mokyklos parengtomis ugdymo organizavimo gairėmis dėl ugdymo organizavimo ypatingomis aplinkybėmis ar esant aplinkybėms Mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo procesu Grupėje;

12.3.2. vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“, rekomendacijomis dėl priešmokyklinio ugdymo organizavimo;

12.3.3. įvertina, ar visi mokiniai gali dalyvauti ugdymo procese ne Grupėje, susitarti dėl galimų šios problemos sprendimo būdų, pasirinkimo alternatyvų, galimos pagalbos priemonių. Svarbu, kad visi mokiniai turėtų priėjimą prie mokymosi išteklių. Pastebėjus, kad mokinio namuose nėra sąlygų ugdytis, sudaromos sąlygos ugdytis Mokykloje, jeigu Mokykloje nėra aplinkybių, kurios keltų pavojų mokinio gyvybei ir sveikatai. Nesant galimybių ugdymo proceso organizuoti Mokykloje, valstybinė Mokykla sprendimus suderina su valstybinės Mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės Mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės Mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės Mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu), ugdymo proceso organizavimas laikinai perkeliamas į kitas saugias patalpas;

12.3.4. susitaria su atsakingais darbuotojais dėl mokinių emocinės sveikatos stebėjimo, taip pat mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo;

12.3.5. skiria ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko (per savaitę ir (ar) mėnesį) sinchroniniam ugdymui ir ne daugiau kaip 50 procentų – asinchroniniam ugdymui;

12.3.6. pertvarko ugdymo pagal Programą veiklų tvarkaraštį, pritaikydama jį ugdymo procesui organizuoti nuotoliniu mokymo būdu: konkrečios grupės tvarkaraštyje numato sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui skiriamą laiką. Galima nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė per dieną – iki 1 val.;

12.3.7. susitaria ir suderina su mokytojais (priešmokyklinio ugdymo pedagogais, ikimokyklinio ugdymo auklėtojais, ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojais, neformaliojo švietimo mokytojais, pagalbos mokiniui specialistais, valstybinės ar užsienio kalbos mokytojais ar kt.) dėl tarpusavio bendradarbiavimo, ugdymo turinio integracijos, kad asinchroniniu būdu vykdomas ugdymo procesas būtų įvairus ir prasmingas: tikslingas tiesioginio transliavimo internetu ar televizijoje veiklų stebėjimas, užduočių atlikimas ir t. t., atsižvelgiant į vaikų galimybes ir amžiaus ypatumus;

12.3.8. susitaria, kaip bus skiriamos ugdymosi užduotys, kaip pateikiama ugdymui(si) reikalinga medžiaga ar informacija, kada ir kokiu būdu vaikai kartu su tėvais (globėjais) gali paprašyti mokytojo pagalbos ir paaiškinimų, kiek vaikai turės skirti laiko užduotims atlikti, kaip reguliuojamas jų krūvis, kaip suteikiamas grįžtamasis ryšys vaikams, jų tėvams (globėjams) ir fiksuojami pasiekimai ir pan.;

12.3.9. paskiria atsakingą asmenį (-is), kuris (-ie) teiks bendrąją informaciją apie ugdymosi proceso organizavimo tvarką, švietimo pagalbos teikimą ar komunikuos kitais svarbiais klausimais (pvz., informacinių komunikacinių technologijų perdavimas vaikų tėvams (globėjams), pagalbos teikimas diegiant, naudojantis informacinių technologijų programomis ar pan.) tol, kol neišnyksta ypatingos aplinkybės ar aplinkybės Mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negalėjo būti organizuojamas kasdieniu ugdymo būdu Grupėje. Informacija apie tai skelbiama Mokyklos tinklalapyje;

12.3.10. sudaro planą, kaip pasibaigus ypatingoms aplinkybėms grįžti prie įprasto ugdymo proceso organizavimo.“;

13. Programa finansuojama iš valstybės biudžeto, vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, savivaldybių biudžetų, rėmėjų ir kitomis lėšomis.“

13. Vaikų lopšelio-darželio direktorė:

13.1. Pagal steigėjo nustatytus terminus priima ir registruoja tėvų prašymus, teikia informaciją švietimo padaliniui apie vaikų priešmokyklinio ugdymo poreikį;

13.2. Informuoja tėvus apie steigėjo patvirtintus priešmokyklinio ugdymo modelius lopšelyje-darželyje;

13.3. Parengia ir tvirtina priešmokyklinio ugdymo mokytojų pareigybių aprašymus;

14. Vaikų lopšelio-darželio direktorė tvirtina:

14.1. Priešmokyklinių grupių ugdymo planą;

14.2. Priešmokyklinės ugdomosios veiklos metų planą.

15. Programos įgyvendinimo minimali trukmė – 640 valandų arba 160 ugdomosios veiklos dienų.

16. Ugdymo metai prasideda rugsėjo 01 dieną.

17. Ugdymo metai baigiasi gegužės 31 dieną.

18. Vaikams skiriamos atostogos:

                                                                                2021-2022 m. m.

Atostogos	Prasideda	Baigiasi
Rudens	2021-11-03	2021-11-09
Žiemos (Kalėdų)	2021-12-27	2022-01-07
Žiemos	2022-02-14	2022-02-18
Pavasario (Velykų)	2022-04-19	2022-04-22
Vasaros atostogos	2022-06-01	2022-08-31

Ugdymo proceso organizavimas grupėje pradedamas 8.00 val. ryto.19. Grupėje vaikų skaičius negali viršyti pagal amžiaus grupes Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, nurodyto vaikų skaičiaus.

22.Vaikų lopšelyje-darželyje priešmokyklinis ugdymas organizuojamas, taikant priešmokyklinės grupės II modelį, kurio veiklos trukmė 10.30 val. per dieną.

Ugdymo kompetencijos	Priešmokyklinio ugdymo mokytojai organizuoja maitinimą, poilsį ir miegą. 1,5 priešmokyklinio ugdymo mokytojo etato grupėje. Dirba 2 priešmokyklinio ugdymo mokytojai
Socialinė kompetencija
Sveikatos saugojimo kompetencija
Pažinimo kompetencija
Komunikavimo kompetencija
Meninė kompetencija

23. Priešmokyklinio ugdymo organizavimas grupėje:

23.1. Organizuoja ugdomąją veiklą pagal Programą, atsižvelgdamas į patvirtinto modelio ypatumus, individualius vaikų poreikius, grupės vaikų ugdomoji veikla yra vientisas procesas. Jis neskaidomas į atskiras sritis (atskirus dalykus) ir vyksta integruotai.

23.2 Priešmokyklinio ugdymo mokytojas, planuodamas grupės ugdomąją veiklą, individualizuoja ugdymo tikslus ir turinį, atsižvelgdamas į bendrą grupės specifiką ir individualius vaikų poreikius, ypatumus.

23.3. Per 3 savaites nuo programos įgyvendinimo pradžios parengia grupės ugdomosios veiklos planą pagal patvirtintą priešmokyklinio ugdymo modelį.

23.4. Pagal metinį veiklos planą rengia savaitinius grupės ugdomosios veiklos planus.

24. Vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas:

24.1. Vaikų pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Programa;

24.2. Vaikų pažangą ir pasiekimus vertina priešmokyklinio ugdymo mokytojai;

24.3. Vaiko, turinčio specialiųjų ugdymo(si) poreikių pasiekimus vertina priešmokyklinio ugdymo mokytojas, kartu su logopedu, socialiniu pedagogu, psichologu, individualiai dirbusiu su vaiku;

24.4. Vaikų pažanga, programos įgyvendinimo laikotarpiu yra vertinama nuolat, laisvai pasirenkant vertinimo būdus ir metodus;

24.5. Priešmokyklinio ugdymo pedagogai per 4 savaites nuo ugdymo programos įgyvendinimo pradžios atlieka grupės vaikų pirminį pasiekimų įvertinimą;

24.6. Įgyvendinus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojai atlieka galutinį vaikų pasiekimų įvertinimą ir parengia laisvos formos išvadą – rekomendacijas pradinių klasių mokytojui.